#2 BRUKÃLAIŠKIS
Buvo sekmadieninis, o dabar – pirmadieninis!
Skaitytojau, nebūk įsitempęs!
Sveikas, vaikštantis minčių veltini. Turbūt pamiršai, kad sekmadienis yra brukalaiškio diena, todėl primenu. O šiandien ne pirmadienis? Pirmadienis, bet nusprendžiau, kad sekmadieniai yra skirti flipflopintis lovoje nuo vieno šono ant kito, kad nesusidarytų pragulos. Šventą dieną privaloma išbūti horizontalioje pozicijoje ilgiau nei vertikalioje. Tai diena, kai gali susirinkti visas mintis, tvarkingai susidėti neuronų jungtis ir įpūsti naujų jėgų į nuvargusį ir nukankintą kūną.. Viskas tam, kad būtų galima įsispirti į produktyvumo šlepetes iš naujo ir vėl bandyti per šokiadienius nutapšnoti iki savaitės galo. Taip ir padariau, o dabar rašau naujienlaiškį. Bandžiau atsikelti 5 ryto, bet kažkaip nusprendžiau dar pasnausti, todėl rašau naujienlaiškį per pietų pertrauką be pietų.
Nusivylusių – atsiprašau, pykstančius – engiu. Galime pradėti.
Meninis projektas „TIK ROT IR TIK TIK-TOK“
„Oxford University Press“ leidykla išrinko 2024 metų žodį – „brain rot“. Ne tik žinau šį žodį, bet ir aktyviai praktikuoju. Tikiuosi ir jūs. Bet tie, kurie yra geresni ir stovi visa galva aukščiau, kurie geria mačą ir turi be galo be krašto tvarkingas užrašų knygutes, kurie tik tik ką išsiropštė iš pilateso reformerio ir atrakino savo telefoną nuo medijų detoksikacijos, LRT brain rot’ą apibūdina kaip „žmogaus intelektinės būklės pablogėjimą, dažnai susijusi su prastos kokybės turinio vartojimu.“ Kaip lietuviškai? Nežinau, bet jeigu turite variantų – laukiu.
Galvojau, galvojau aš apie brain rot’ą ir supratau, kad tai yra proaktyvus veiksmas. Jau seniai nustojau sau meluoti (matyt, nes esu pasiekęs pakankamai aukštą sąmoningumą), kad „čia trumpam kelis brūkšt ir viskas“. Dabar labai puikiai žinau, kad atsidaręs TikTok’ą praleisiu ten mažiausiai valandą. Taip ir yra. No shame in that, produktyvumo kūlverstukai.
Pūdymas prasideda. Ties kiekvienu brūkšt aš pradedu laukti to vienintelio. To išganingo multimedinio įrašo, kuris niekada neateis į man asmeniškai algoritmo kuruoto turinio tėkmę. Aš laukiu žinodamas, kad jo nėra – vienintelio ir visko vainikuojančio TikTok’o, kuris pažadintų mano sąmonėje balsą: „tai buvo turinys, kurio man reikėjo, o dabar užteks.“ Pilnatvė neateina. Kai geriau pagalvoji, net religija turi pasiūlyti kažką substancialesnio ir tikresnio – ten bent išganymo akimirka yra pažadėtai ir spalvingai aprašyta.
O, skaitmeniniai dievai, padėkit!
Ir jie padėjo apdovanodami mane apvaizda, kurią aš perduodu jums. Tai kūrinys „TIK ROT IR TIK TIK-TOK“. Jį galite pasigaminti namie. Ko reikia, tai 12 išmaniųjų telefonų, palaikančių TikTok aplikaciją.
Siekite smegenpūdystės. Vilties nėra - yra tik turinys!
Apie lyderystę
Kas yra lyderis? Mano galva, tai yra tas žmogus, kuris pasakė, kad šokoladiniai ledai yra patys geriausi ir visi linksėdami tam pritarė. Ne, taip nėra, bet lyderis savo elgesiu ir iškalba sugebėjo įtikinti dalį žmonių galvoti kitaip.
Lyderis – tai biologinė sutvertis, galinti sulipdyti grupę žmonių į vieną lipalą. Jis pats yra lipalas, bet dažniausiai ne glitus. Glitūs individai nesilanko lyderystės kursuose. Bet, atkreipkime dėmesį, sakau „dažniausiai“. Lyderius-glitučius galima sutikti sektantų susibūrimuose. Klasikinių sektantų, kurie yra pilnumoje pačiuožę, o ne tų, kur tik truputi kažkokiomis nesąmonėmis tiki.
Tai va, o dabar prie pačios teorijos. Pabandžiau išsiaiškinti, kas gi lyderį padaro lyderiu. Surinkau mokslininkų komandą iš Japonijos ir Azorų salų salynų. Suvalgėme po prastokos kokybės mandariną. Toks, kur visiškai be skonio, net ne rūgštus, ir kur sėklytės užima pusę visos mandarino skiltelės. Išgėrėme kavos. Sukirtome rankomis, kad išsiaiškinsime - iš ko gi sudarytas lyderis?
Tyrimai, tyrimai, tyrimai… Istor-, sociolog-, biolog-, biomechan-, genet-, fizik- ir visi kiti -iniai tyrimai buvo atlikti. Visos genetinio kodo eilutės perskaitytos ir iššifruotos. Ir ką? Prastas mandarinas susitikimo pradžioje neapkartino tolimesnio darbo vaisių. Tyrimai buvo sėkmingi - rezultatas yra.
Vienas ir tik vienas elementas sukuria lyderį. Tūkstančiai išleisti lyderystės kursuose? Ne. Keto ir silikono slėnio ketamininės dienos? Ne. Geri genai ar vienas geras genas? Toli gražu. Balti marškiniai, be jokių maisto dėmių ant jų ir sukišti į mėlynus džinsus? Pardavimų vadybininkai, žinokite, kad ne.
Atsakymas. Tyrimai parodė, kad kiekvienas tikras lyderis ankstyvoje savo brandoje rinkdavosi vieną ir tą patį ekrano fono paveiksliuką - „Follow“. Čia tas su žuvytėmis. Pasinaudokite savo dvejais jutiminiais organais įstatytais kaukolėje ir įsižiūrėkite gerai:
Deja, bet nustatyti tikslaus priežastinio ryšio dar nepavyko. Nežinome ar šis paveiksliukas lyderį sukūrė arba lyderiai tiesiog natūraliai rinkdavosi būti įkvėpti šio Windows XP šedevro. Faktas, kad lyderis nekoks, jeigu nejaučia jokio prieraišumo šiam meno kūriniui.
Investicinis pasiūlymas
Sekmadienį, kol kugelis kepė orkaitėje, užsimaniau skanuko. Kadangi esu žmogus pasiekęs brandą, buvau nusipirkęs šprotų. Mužikiškas delikatesas, žinau, bet labai gardu ir ką aš su tuo galiu padaryti?
Gardžiai apsilaižius riebaluotus pirštus, man toptelėjo klausimas: kokie mano mėgstamiausi šprotai? Nežinau. Imu, kas po ranka arba kas ant akcijos. Iš esmės du kriterijai - po ir ant. O kokie tavo, skaitytojau mėgstamiausi šprotai? Vargu ar turi, bet nieko tokio. Turbūt didžioji dauguma žmonių šprotų pasirinkimą atiduoda atsitiktinumui (po momentas) ir likimui (ant momentas). Būdami sumanūs ir apsukrūs mes, mielas verslusis skaitytojau, galime tai pakeisti ir iš to, žinoma, užsidirbti. Lietuvai ir pasauliui reikia gerai užbrandintų šprotų.
Pristatau jums – ŠPROTUS BEPROČIUS! Kodėl jie bepročiai? Nes galima išprotėti kaip skanu!
Nežinau kodėl, bet man atrodo, kad šprotai nėra žuvis. Jie tikrai yra auginami kaip bulvės.
Dėl investicinių pasiūlymų lauksiu asmeninių žinučių.
Įvykis Trakuose
Kai pamatau benamį, mane ištinka empatijos stoka. Man niekada jų nėra gaila. Ir nieko negaliu padaryti. Turbūt teko per daug susidurti su nemaloniais benamiais. Galbūt pats labai nenoriu būti benamiu. O gal paprasčiausiai man yra keistai nesuvokiama, kaip gali ateiti diena, kai pasakai sau: „dabar drėbteliu į kelnes ir einu pasivaikščioti, degtinės atsigerti.“
Taip, taip, taip… Tu teisus – mes nežinome visų jų biografinių detalių, negalime spręsti kaip tai atsitiko ir esame susvetimėję su nelaimėje esančiais žmonėmis. Bet čia ne apie tai, o apie įvykį Trakuose, kur sutikau benamių-someljė duetą.
(Šiaip esu įsitikinęs, kad jie turi namus, todėl techniškai nėra benamiai. Apskritai manau, kad jų net worth yra begalę kartų didesnis nei mano. Begalę, nes mano yra beveik lygus nuliui. Manau, kad jie turi trobą ir dar po hektarą komerciniai veiklai skirto žemės ploto. Bet mano pižoniškos akys juose įžvelgė benamių sielą.)
Benamis-someljė? Ir ne, jie nėra rašalinio vyno degustatoriai. Du tipai įnirtingai traukė vieną po kitos nuorūkas iš prie parduotuvės įėjimo esančios šiukšliadėžės. Kiekvieną nuorūką jiedu gerai apžiūrėdavo. Dar parūkyti visada jiems likdavo. Likimas nedovanoja nieko, todėl reikia pasiimti įtraukti pačiam. Kiekvienas jų paimtas dūmas būdavo aitrus savo skonių subtilybėmis. Kiekvieną įtrauka – unikali patirti, kuri daugiau niekada nepasikartos. Tai nuorūkų skonių pažinimo menas. Tai menas mokėti pasiimti iš gyvenimo viską, net kai nieko nėra.
Du skanautojai prieš jūsų akis įpakuoti į flaminginį foną:
O štai ir unicija palinkėjimo jums, kurį išsunkiau iš šio kasdienybės įvykio. Viena dieną, rūkoriau, tavo cigarečių pakelis ištuštės ir teks pakeisti savo įpročius, todėl išmok mėgautis tuo, ką turi dabar. O jeigu neturėsi – nesijaudink, nes gyvenimas išmokys mėgautis atsižvelgiant į situaciją.
Seksas telefonu prieš privatizuojant telekomą
Retas skaitytojams beatsimins laikus, kada telefono ryšio tinklainė buvo dalis bendro nepriklausomų lietuvių kraičio. Komlietuviai (komunikuojantys, ne komunistuojantys; dabar juos vadintume conlithuanias - connected lithuanians) tada galėjo drąsiai rėžti mišrainių tostus ir receptus, pranešti apie dešras nabašnikų, gulinčių grabuose, jaukiuose laidojimo namuose, ir ritinius dešrų, kurios tuo metu buvo kemšamos į tikros kiaulės žarnas ir neapkrėstos vakarietiškų E nuodų.
Privatizacija naintys kėlė šurmulį spaudoje, žemos raiškos televizijoje, o svarbiausia - žmonių centrinių nervų sistemos prakartėlese. Tūlas lietuvis nelabai ir galėjo įvardinti aiškios pasipriešinimo privatizacijai priežasties. Viskas suprantama, kai racionalumas yra grįstas pasenusio mentaliteto krešulio galvoje.
Taip buvo ir su Lietuvos Telekomu. Tik čia jau buvo kitas momentas. Tuo metu seksas telefonu buvo subsidijuojamas valstybės pinigų. Ir teisingai buvo daroma. Tik pasižiūrėkite, kaip pasikeitė demografinę padėtį Lietuvoje po Telekomo privatizacijos! Privatizacija sunaikino beveik milijoną lietuvių nuo žemės paviršiaus!
Man pavyko perimti vieną iš to laikmečio pokalbių. Įrašą transkribavau.
Pušų šilelio šnopulys ir gargaliuojantis karkalys. Garsas apdžiuvusio karkalo tiesiai į ištuštintą ir skambiai gaudžiančią spjaudyklę. Balsas:
– Alo, - pasitaiso į moraliai tvirtą, bet fonetiškai minkštą lietuvystė, – Alio!
Jos amžius sumažėja kone dvigubai. Milžiniškas ir grėsmingas Pompėjos ugnikalnis tampa jaukia pelkute, kurioje bėgioja amžinai jaunos laumės.
– Labas vakaras.
Vyriškio balsas skaistenis už fone iš televizoriaus aiškiai kiekvieną sakinį diktuojančio žurnalisto. Telekomo jungtis iš kito galo transliuoja:
– Maukis kelnes, kuiliau. Atėjo laikas suartėti su mano minkštimais ir, be abejo, nepriklausomu, visų mūsų ryšiu. Apsaugos nereikės – sueitis tarpiška, bet jausmai Lietuvai – betarpiški.
Jos balso tvirtumas nepalieka jokių abejonių. Aistra pradeda kunkuliuoti, bet… Jausmų sąmyšis greitai virsta mįslingu klausimu. Moteris, buvusi kitame gale, dingo. Vyrui piestu stojasi klausimas, ar jis kažką blogai padarė? Tyla greitai nutrūksta:
– Atleisk, buvau pamiršusi, kad skrudelis šyla virtuvėje. Įsivaizduok, vos visų namų nesudeginau.
– Skrudelis? Kas tai? – skaitytojau tu irgi nežinai, kas yra skrudelis.
– Ką nežinai? Dieve, dieve… Su kiekviena privatizacijos diena vyrai vis mažiau žino dalykų… Skrudelis yra antros dienos pašildytas kugelis.
– O…
– Myk greičiau, asile tu! - sušunka žavioji.
– O galime pratęsti? - paklausia XY chromosomų paketą turintis pilietis.
– Gerai. Dab…
Ryšys nutrūksta. Telekomas privatizuotas. Abiejų turtas areštuotas, nes pokalbio minutės kaina po privatizacijos dabar tūkstantis tarpgalaktinių šilingų. (Norėjau rašyti „šekelių“, bet patys suprantate, į kokią konspiraciją būčiau įsivėlęs.)
Tai va, mielas lietuvi, dabar žinai, kur dingo Lietuva – ji išparduota.
Polindrominis pavežėjas SIGIS
Jis važiuoja tyloje, o kartais rusiškos melodijos fone;
Jo greitis mirtinas, jo prijusas dar labiau;
Jam atsipalaiduoti leidžia medinių karoliukų masažinė sėdynė;
Jis laukia, kada tau salstels alus ir karstels sula;
Jis žino, kad tavo penktadienis užtruks;
Jis lauks, kol tavo vakaras pavirs į rytą, bet jam tai nesvarbu;
Jo rankose virgulės ir jis visada suras tave svyruojantį ant duobėto Vilniaus šaligatvio;
ETA – minutė ir sau ramiai galėsi A†A (pastaba – skaitome „ata“) – ilsėkis ramybėje;
Tu jo neprisiminsi, bet jis tave atmins;
Tavo savaitės ciklai kartojasi ir tave visad parveža jisai –
POLINDROMINIS PAVEŽĖJAS SIGIS.
Išleidęs paskutinį pamainos keleivį Sigis pasižiūri į automobilio ridą. 183381 km. Irgi polidromas.
Mančiaus minčių krautuvėlė
Ačiū bičiuliui už jo įžvalgas. Jų buvo žymiai daugiau, nei galėjau jų čia sutalpinti. Gal laukia specialus numeris?
Svarbus pranešimas mokiems prenumeratoriams
Nežinau tiksliai, bet kažkur savaitės eigoje gausite specialų kvietimą, kur ir kada atkeliauti. Jūsų lauks unikali veipų ir energinių gėrimų degustacija.
Ačiū redkolegijai – Nerokui 😗
super! aciu labai patiko eilini karta. atsisakiau sos vaiku kaimo donacijos, kad galeciau ja perleist tau 💖
dzykas